2015 m. rugsėjo 14 d. – 2016 m. sausio 8 d. Sveikatos apsaugos inspekcija, vykdydama Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) tyrimą „Patalpų oro kokybė mokyklose“, atliko patalpų aplinkos kokybės, įskaitant patalpų oro kokybę, tyrimą. Apklausoje dalyvavo 14 mokyklų: devynios miesto mokyklos, dvi priemiesčio mokyklos ir keturios ne miesto (t. y. kaimo) mokyklos. Apklaustos trys mokyklos Kuržemės regione, trys mokyklos Žiemgalos regione, keturios mokyklos Vidžemės regione, dvi mokyklos Latgalos regione ir dvi mokyklos Rygos mieste ir priemiesčiuose.
Tyrimas buvo pradėtas Latvijoje 2013 m. remiantis 2010 m. kovo 11 d. Parmos aplinkos ir sveikatos ministrų konferencijoje priimta Deklaracija dėl aplinkos ir sveikatos (toliau – Parmos deklaracija) su pasiekiamais saugios ir sveikos aplinkos tikslais. vaikams*. Siekdama Parmos deklaracijoje numatytų tikslų, PSO parengė rodiklių rinkinį, kuris atspindės mokyklų aplinkos (ypač patalpų oro) kokybę Europos šalyse. Pirmasis tyrimas buvo atliktas Kroatijoje ir Albanijoje. Panašus tyrimas atliktas ir Baltijos šalyse.
Iki šiol apklausoje buvo nagrinėjami šie veiksniai:
- Pelėsio ir drėgmės požymiai kai kuriose mokyklos patalpose ir jų poveikis patalpų orui.
- Anglies dioksido (CO2) koncentracijos klasėse matuojamos patalpų ore.
- Prieiga prie sanitarinių patalpų, tinkama jų eksploatacija ir priežiūra bei mokinių pasitenkinimas.
Pelėsių ir drėgmės matavimai
Apklausos metu buvo tiriamas pelėsio ir drėgmės buvimas trijose kiekvienos mokyklos klasėse ir mokiniams skirtose sanitarinėse patalpose (tualetuose). Drėgmės ir pelėsio požymiai buvo įvertinti vizualiai ir išmatuojant bendrą drėgmės paveiktą plotą (m2), taikant neinvazinius diagnostikos metodus, matuojant statybinių medžiagų drėgnumą.
Iš viso 49 klasėse buvo išmatuota drėgmė. Nė vienoje klasėje nebuvo pastebėta pelėsio požymių. Trijose klasėse buvo pastebėti minimalūs drėgmės pažeidimo požymiai ant 0,7-2 m2 (bendro patalpos ploto) paviršių, o vienoje klasėje ant langų stiklų susikaupė nedidelis drėgmės kondensatas. Priešingai, paviršiaus drėgmės matavimai parodė, kad visi paviršiai 45 klasėse (92% atvejų) buvo visiškai sausi, o keturiose klasėse (8% atvejų) drėgmė buvo 0,7–41,7 m2 plote, įskaitant vieną klasę, kurioje visas grindų paviršius. buvo drėgna (tikriausiai neseniai atlikto renovacijos pasekmė).
Keturiose klasėse (8 proc. atvejų) aptikti kvapai: vienoje klasėje pelėsio kvapas, vienoje klasėje – cheminis kvapas (tikriausiai nuo grindų), o likusiose klasėse – įsisenėjęs oro kvapas.
Drėgmės matavimai atlikti ir sanitarinėse patalpose – iš viso buvo ištirta 118 tualetų ir 120 rankų plovimo patalpų. Keturiose patalpose (4 proc. visų), kurių plotas svyravo nuo 0,5 iki 1,5 m2, atsirado pelėsio požymių, o 12 kambarių (10 proc. bendro ploto), kurių plotas svyravo nuo 0,3 iki 3,5 m2, paviršiuose buvo drėgmės pažeidimų. Tačiau paviršių drėgmės matavimai parodė, kad didžioji dalis (90 proc.) paviršių buvo visiškai sausi, tik 12 tualetų patalpų (10 proc. atvejų), kurių plotas svyravo nuo 0,5 iki 12,5 m2. Aptikti kvapai buvo būdingi berniukų tualetams (15 proc. visų patalpų) ir siejami su prastais higienos įgūdžiais.
CO2 koncentracijos matavimai
Pažymėtina, kad CO2 koncentracija patalpoje yra objektyviausiai išmatuojamas vėdinimo efektyvumo rodiklis – pakankamas šviežio oro tiekimas, nes gyventojai yra pagrindinis CO2 šaltinis. CO2 išsiskiria žmogaus gyvybės procesų metu. Patalpose CO2 lygis svyruoja nuo 400 iki 2000 ppm (ppm – milijoninės dalys – dalelių skaičiaus ir tūrio, kuriame tos dalelės yra išsidėsčiusios, santykis), o lauko ore – nuo 350 iki 450 ppm.
Patalpose didesnė nei 1000 ppm CO2 koncentracija rodo nepakankamą vėdinimą ir tai, kad patalpa nėra pakankamai didelė moksleivių skaičiui. Taigi, kuo didesnė CO2 koncentracija patalpų ore, tuo didesnis poreikis į patalpą tiekti šviežią orą. Gryno oro kiekis, kurį reikia tiekti per tam tikrą laikotarpį, priklauso nuo patalpos tūrio (m3), žmonių skaičiaus ir atliekamų darbų pobūdžio.
Prasta vėdinimas mokyklose yra susijęs su neigiamu poveikiu sveikatai, įskaitant bendrą nuovargį, padidėjusią infekcinių ligų riziką, neramumą prie stalo, sumažėjusį darbingumą, tačiau CO2 koncentracija iki 5000 ppm laikoma pavojinga sveikatai (Prill R., It taip pat reikėtų pažymėti, kad vidutinė 5000 ppm CO2 koncentracija yra laikoma maksimalia profesinio poveikio riba (OEL)** darbo vietos ore 1,2. Tyrimas (Satish ir kt., 2012) 2 rodo, kad protinė veikla mažėja esant CO2 koncentracijos 2500 ppm.
Kiekvienoje mokykloje CO2 matavimai buvo atliekami trijose klasėse vienu metu ir nuolat per vieną savaitę. Kiekvienoje klasėje kiekvieną studijų dieną mokytojas pildė klasės užimtumo dienoraštį, kuriame įrašė kiekvienos pamokos pradžios laiką, mokinių amžių ir skaičių (kiek vaikų buvo klasėje per pamoką ir kiek per pamoką). pertrauka) ir vėdinimo tipas (atidaromi langai, atidaromos durys). CO2 matavimams buvo naudojami trys patalpų oro kokybės monitoriai su CO2 registravimo ir duomenų įrašymo bei saugojimo funkcija.
Iš viso buvo ištirtos 42 klasės 14 mokyklų. Iš 14 apklaustų mokyklų septyniose yra natūralus vėdinimas, penkiose – natūralus vėdinimas kartu su pasyviu vėdinimu (oras tiekiamas specialiai tam skirtais ortakiais ir įrenginiais, bet be mechanizmo orui judėti), o septyniose – mechaninis vėdinimas visame mokyklos pastate arba atskirose patalpose. (iš jų vienoje mokykloje nėra numatytas patalpų vėdinimas per langus). Iš 42 tirtų kabinetų 26-iuose yra natūralus vėdinimas, 16-me – mechaninis.
CO2 koncentracijos matavimų analizė parodė, kad:
- CO2 koncentracija 28 klasėse (67 proc. atvejų) mokinių akivaizdoje siekė 1000 ppm ir daugiau (vidutinės koncentracijos per 5 pamokų dienas), o tai rodo, kad aptariamose patalpose nėra pakankamai vėdinimo.
- 14-oje klasių (33%) vėdinimas buvo laikomas tinkamu, nes CO2 koncentracija (vidutinė koncentracija per penkias mokymo dienas) buvo mažesnė nei 1000 ppm, kai buvo mokiniai.
Pažymėtina, kad CO2 koncentracija patalpoje, kurioje yra žmonių, yra kintama ir paprastumo dėlei ją galima palyginti su šviesoforo spalvomis – žalia (CO2 koncentracija iki 1000 ppm), geltona (1000-1500 ppm), raudona. (>1500 ppm). Mokyklų apklausos rezultatai, sugrupuoti pagal šviesoforų spalvas (atsižvelgiant į vidutinę CO2 koncentraciją per pamokas per penkias mokslo dienas), yra tokie:
- žalia - geras oras klasėje, nėra skubios ventiliacijos - 33% laiko,
- geltona - pablogėja klasės oro kokybė, reikalingas vėdinimas - 48% atvejų,
- raudona - klasės oro kokybė prasta, vėdinimas skubus - 19% atvejų. - Atkreiptinas dėmesys, kad yra šviesoforo principo aprašymų, pavyzdžiui, kai kuriose klasėse Vokietijoje, kur mokiniai gali stebėti CO2 koncentraciją, stebėdami klasėje padėto prietaiso, kuris šviesoforu signalizuoja, kad patalpai reikia spalvų pasikeitimus. kad būtų vėdinama.
- Remiantis stebėjimais ir klasių vadovų įrašais klasės užimtumo dienoraštyje, skirtame studijai, pertraukų metu, o kai kuriais atvejais – minimaliai per pamokas buvo vėdinimas (langas atidarytas vienoje iš dviejų vėdinimui numatytų padėčių). Problema ta, kad klasėse per pertraukas dažnai būna mokiniai, todėl jos nėra visiškai vėdinamos, kai bent du langai yra visiškai atidaryti.
- CO2 koncentracija sparčiai didėjo kiekvienos dienos užsiėmimų pradžioje, kai mokiniai buvo klasėje (žinoma, kad vienas žmogus per valandą išskiria 20-50 l CO2, o šis kiekis kinta priklausomai nuo amžiaus, svorio ir aktyvumo).
- CO2 koncentracija sparčiai kyla tiek natūraliai, tiek mechaniškai vėdinamose patalpose. Kuo daugiau žmonių klasėje, tuo greičiau kyla CO2 koncentracija ir tuo didesnė CO2 koncentracija.
- CO2 koncentracija klasėje didėja proporcingai mokinių skaičiui, nes žmogus yra CO2 išsiskyrimo šaltinis, todėl svarbu išlaikyti bent 2m2 vienam mokiniui skirto kambario ploto (79 % visų tyrime dalyvavusių kabinetų turėjo maksimalus kambario plotas studentų skaičiui).
Galimybė naudotis sanitarinėmis priemonėmis, tinkama eksploatacija ir priežiūra, studentų pasitenkinimas
Mokyklose ištirta 118 tualetų patalpų. Beveik visose (96 proc.) tualeto patalpose įranga buvo tvarkinga, visos patalpos (sienos, grindys, tualetai) švarios ir tvarkingos, šiukšliadėžės buvo 97 proc. laiko, apšvietimas veikė 96 proc. laiko, o tualetinio popieriaus buvo visuose tualetuose. 15% tualetų (berniukuose) buvo kvapas, daugiausia susijęs su higienos įgūdžių stoka – vanduo tualeto dubenyje nebuvo nuleistas.
Pagal tyrimo metodiką buvo išnagrinėtos vietos, kuriose mokiniai gali nusiplauti rankas pasinaudoję tualetu. Ištirta 120 tokių vietų, šalia arba šalia tualetų. Visuose įrenginiuose įranga (kriauklės ir čiaupai) buvo tvarkinga, patalpos (sienos ir grindys) tvarkingos, švarios, prie šiukšlių dėžės buvo galima patekti. Beveik visuose (98 proc.) kambariuose buvo rankų džiovinimo įranga.
Saugios ir sveikos aplinkos rekomendacijos
- Mokykloms, kuriose CO2 koncentracija (matuojama mokiniams būnant klasėje) viršija 1500 ppm, patariama atsakingai ir atidžiai apsvarstyti priemones, kurių reikia imtis, kad mokiniams būtų užtikrintas gaivus patalpų oras. Mokyklos galėtų imtis priemonių, įskaitant vėdinimo dažnumo ir trukmės didinimą, patalpų, kuriose per pertraukas nedalyvauja mokiniai, kruopštų vėdinimą ir patalpos dydžio (tūrio) suderinimą su numatomu vaikų skaičiumi.
- Visose mokyklose klasėse prasidėjus mokslo dienai turi būti vėdinamos, atidaromi langai ir, jei įmanoma, plačiai atidarytos durys.
- Visose mokyklose klasės taip pat turi būti vėdinamos per kiekvieną pertrauką ne trumpiau kaip nuo penkių iki dešimties minučių (priklausomai nuo pertraukos trukmės), plačiai atidarius kelis langus. Mokiniai neturėtų būti klasėje per kiekvieną pertrauką saugumo sumetimais ir dėl to, kad dėl vėdinimo gali susidaryti skersvėjis, jei tuo pačiu metu atidaromos durys ir langai.
- Klasės metu mokyklos koridoriai ir poilsio kambariai turi būti vėdinami (ne mažiau kaip 10 minučių), atidarant kelis langus.
- Visose mokyklose visi langai turi būti plačiai atidaryti (bent 10 minučių ir ilgiau), kad klasė būtų vėdinama net ir pasibaigus mokymosi dienai, kai klasėje nėra mokinių. Duris taip pat galima atidaryti, tačiau svarbu nepamiršti, kad ir koridoriuose per dieną kaupiasi CO2, o jei koridorius nevėdinamas, klasėje taip pat keičiasi oras iš koridoriaus, dėl kurio CO2 lygis gali būti padidėjęs.
- Klasėse su mechanine ventiliacija, jei įmanoma, sureguliuokite jos veikimą taip, kad grynas oras būtų tiekiamas didžiausiam mokinių skaičiui, kurio tikimasi klasėje.
- Esant galimybei, pamokos metu galima užtikrinti dalinį vėdinimą, jei tai leidžia langų konstrukcija (langai atsidaro nedideliu kampu). Tačiau nėra įtikinamų įrodymų, kad toks vėdinimas daro didelę įtaką oro kokybei, ypač perpildytose vietose.
- Rekomenduojama darbą organizuoti taip, kad vienam mokiniui klasės plotas būtų ne mažesnis kaip 2 m2.
- Siekiant paskatinti drėgmės pašalinimą ir sumažinti sąlygas, palankias pelėsiui augti, rekomenduojama vėdinti sanitarines ir higienos patalpas, įskaitant priverstinį vėdinimą (kai jose nėra studentų).
- Mokykloms būtų naudinga CO2 matuoti pakartotinai arba, jei įmanoma, reguliariai.
Atkreipkite dėmesį, kad vėdinant patalpas iš karto po to, kai jas užima, pašalinamas ne tik CO2, bet ir keletas organinių ir neorganinių cheminių medžiagų, kurios patenka į patalpą dėl žmogaus organizmo gyvybės procesų (amoniakas, merkaptanai, skatolis, indolas ir kt.). , taip pat mikrobai, kurie išsiskiria žmonėms kvėpuojant, kalbant, kosint ar čiaudint. Subjektyviai visos šios medžiagos ir mikroorganizmai sukuria nemalonų kvapą patalpoje. Vėdinant patalpą dienos pabaigoje išvengiama cheminės ir bakteriologinės oro užteršimo nakties metu.
* Parmos deklaracijos tikslai dėl saugios ir sveikos aplinkos vaikams:
- Saugus geriamasis vanduo ir sanitarijos sąlygos namuose, mokykloje, darželyje (iki 2020 m.);
- Saugi, sveika aplinka ir galimybės iki mokyklos ir darželio pasiekti pėsčiomis, dviračiu ir kt. (iki 2020 m.);
- Sveika patalpų aplinka kiekvienam vaikui mokyklose ir kitose vaikų įstaigose, laikantis Pasaulio sveikatos organizacijos patalpų oro kokybės gairių ir užtikrinant, kad vaikų aplinkoje nerūkytų (iki 2015 m.).
**AER – profesinio poveikio ribinė vertė – tai cheminės medžiagos koncentracija darbo aplinkos ore, kuri per visą darbo laiką dirba 8 valandas per dieną (arba skirtingą laikotarpį, bet ne daugiau kaip 40 valandų per savaitę). ), su pertraukomis arba nuolat tepamas ant darbuotojo kūno, nesukelia jam ar jo palikuonims somatinių ar psichikos ligų ar sveikatos sutrikimų, viršijančių prisitaikymą, kuriuos būtų galima nustatyti iš karto ar vėliau šiuolaikiniais tyrimo metodais.
Nuorodos
- Prill R. Kodėl reikia matuoti anglies dioksidą pastatų viduje. Vašingtono valstijos universiteto pratęsimo energetikos programa. 2000 m
- Satish ir kt. Ar CO2 yra patalpų teršalas, dėl mažos arba vidutinės CO2 koncentracijos tiesioginis poveikis žmogaus sprendimų priėmimo rezultatams. JAV: Nacionalinis aplinkos sveikatos mokslų institutas. 2012 m2
- Eglīte M. Aplinkos sveikata. Rygos Stradiņa universitetas. Ryga: 2008, p. 96, 240-246.
- Pasaulio Sveikatos Organizacija. Parmos deklaracija dėl aplinkos ir sveikatos:http://www.euro.who.int/__data/assets/pdf_file/0011/78608/E93618.pdf
Straipsnis perspausdintas iš LV SAM Sveikatos inspekcijos pagrindinio puslapio. Nuoroda į originalų šaltinį:https://www.vi.gov.lv/lv/pvo-petijuma-skolu-iekstelpu-gaisa-kvalitate-apsekojuma-rezultati-latvijas-skolas-20152016macibu-gada
